Kaip kredito istorija veikia galimybes gauti paskolą?

Kredito istorija parodo, kaip vykdote finansinius įsipareigojimus ir gali turėti įtakos galimybėms gauti paskolą. Kreditoriai vertina ne tik ankstesnius mokėjimus, bet ir jūsų pajamas, turimas skolas bei kitus kreditingumo duomenis.

Šiame straipsnyje sužinosite, kaip nemokamai pasitikrinti savo kredito istoriją, kiek laiko saugomi duomenys ir ką daryti norint ją pagerinti.

Kas yra kredito istorija?

Kredito istorija yra informacijos apie asmens finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą visuma. Ji padeda kreditoriams įvertinti, kaip anksčiau buvo grąžinamos paskolos, mokamos įmokos ir vykdomi kiti finansiniai įsipareigojimai.

Asmeninė kredito istorija gali atskleisti tiek atsakingą mokėjimų vykdymą, tiek pradelstas įmokas ar nepadengtas skolas. Vis dėlto ji nėra vien „gera“ arba „bloga“. Vertinant kreditingumą svarbios konkrečios aplinkybės, skolos dydis, jos trukmė ir kiti duomenys.

Kredito istorijos informaciją Lietuvoje kaupia skirtingos sistemos, tarp jų Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazė ir kredito biuras „Creditinfo Lietuva“. Norint sužinoti savo kredito istoriją, verta susipažinti su abiejų sistemų teikiama informacija.

Kas sudaro kredito istoriją?

Kredito istoriją galima suskirstyti į dvi pagrindines dalis:

• Finansiniai įsipareigojimai. Informacija apie bankų ir kredito unijų suteiktus kreditus, vartojimo paskolas, lizingo sutartis, kredito korteles, jų limitus ir kitus įsipareigojimus. Kredito istorijoje taip pat gali būti duomenų apie anksčiau turėtų kreditų grąžinimą.
• Mokėjimų istorija. Duomenys apie tai, kaip vykdomi įsipareigojimai ar įmokos mokamos laiku ir, ar buvo pradelstų įmokų, kurios tapo skolomis.

Kredito biuras taip pat gauna informaciją iš telekomunikacijų, elektros tiekimo, komunalinių paslaugų ir draudimo bendrovių. Šie duomenys gali būti perduodami, kai vartotojas vėluoja atsiskaityti už paslaugas.

Be to, „Creditinfo Lietuva“ gauna duomenis apie fizinių asmenų bankroto atvejus. Tačiau kredito istorijos ataskaita nėra visų žmogaus finansinių įsipareigojimų registras. Pavyzdžiui, kredito biuras nekaupia informacijos apie fizinių asmenų skolas „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Daugiau apie kaupiamų duomenų rūšis galima sužinoti „Mano Creditinfo“ informacijoje.

Kredito istorija, kredito reitingas ir kreditingumas: kuo jie skiriasi?

Šios sąvokos susijusios, tačiau reiškia skirtingus dalykus.

Kredito istorija apima informaciją apie finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą. Kredito reitingas – rizikos įvertinimas, kuris gali būti išreiškiamas tikimybe, raide arba skaičiumi. Kreditingumo vertinimas yra platesnis procesas, kurio metu kreditorius sprendžia ar žmogus galės vykdyti naujus finansinius įsipareigojimus.

Pavyzdžiui, „Creditinfo“ kredito reitingas apskaičiuojamas naudojant matematinius ir ekonominius modelius. Ji parodo, kokia tikimybė, kad per artimiausius 12 mėnesių asmuo ilgiau, kaip 90 dienų vėluos vykdyti finansinius įsipareigojimus. Savitarnoje rizikos lygis taip pat gali būti pateikiamas raidine reitingo klase.

Šių sąvokų ryšį paaiškina penki požymiai:

1. Finansinis elgesys. Žmogus skolinasi, moka įmokas ir vykdo kitus įsipareigojimus.
2. Kredito istorija. Informacija apie šiuos veiksmus kaupiama atitinkamose sistemose.
3. Kredito reitingas. Pagal surinktus duomenis apskaičiuojamas rizikos įvertinimas.
4. Kreditingumo vertinimas. Kreditorius vertina pajamas, įsipareigojimus, kredito istoriją ir kitus duomenis.
5. Kredito davėjo sprendimas. Įvertinęs informaciją, kreditorius nusprendžia, ar suteikti paskolą ir kokiomis sąlygomis.

Tai supaprastinta schema. Ne kiekvienas kredito davėjas naudoja tą patį kredito reitingą ar vienodą vertinimo eigą.

Kredito reitingas yra tik viena paskolos vertinimo dalių

Vien geras kredito reitingas negarantuoja, kad gausite paskolą. Bankai ir kredito įstaigos taip pat vertina jūsų pajamas, jų tvarumą, jau turimus finansinius įsipareigojimus ir būsimos įmokos dydį.

Be to, kiekviena finansų įstaiga gali taikyti savo kreditingumo vertinimo metodiką. Todėl skirtingų kreditorių sprendimai dėl to paties žmogaus gali nesutapti. Net ir geros kredito istorijos nepakanka, jei pajamos per mažos naujiems įsipareigojimams vykdyti.

Galutinį sprendimą dėl paskolos visada priima kredito davėjas.

Kas blogina kredito istoriją?

Kredito istorijai didžiausią neigiamą poveikį paprastai turi pradelsti mokėjimai ir nepadengtos skolos. Vis dėlto svarbu ne tik tai, ar skola buvo susidariusi, bet ir jos dydis, trukmė bei pasikartojimas.

Pagrindiniai neigiami veiksniai yra pasikartojantys įmokų vėlavimai, ilgai negrąžinamos skolos ir dažnas skolinimasis. Bloga kredito istorija gali susiformuoti dėl kelių skirtingų priežasčių, todėl būtina vertinti bendrą finansinę situaciją.

Vėlavimai veikia kredito istoriją

Net kelių eurų pradelstas mokėjimas gali tapti kliūtimi gaunant naują kreditą, jei informacija apie jį perduodama kredito biurui. Tai nereiškia, kad kiekviena nedidelė skola automatiškai lemia neigiamą sprendimą.

„Creditinfo“ nurodo, kad vertinant kredito reitingą atsižvelgiama į didžiausią per pastaruosius dvejus metus registruotą skolos sumą.

Kuo skolos didesnės, dažnesnės ir ilgiau nepadengtos, tuo stipresnis gali būti neigiamas jų poveikis. Net ir padengus įsiskolinimą, ankstesni vėlavimai kurį laiką atsispindi kredito istorijoje.

Svarbu nepamiršti ir mokėjimų už telefoną, elektrą ar kitas paslaugas. Pradelstos komunalinių paslaugų sąskaitos taip pat gali patekti į kredito istoriją ir neigiamai paveikti asmens kredito reitingą.

Ar dažnas skolinimasis gali sumažinti kredito reitingą?

Taip, skolinimosi aktyvumas yra vienas iš „Creditinfo“ vertinamų rodiklių.

Pavyzdžiui, per trumpą laiką pateikus daug kredito paraiškų, dalis su jomis susijusių užklausų gali paveikti reitingą. Vis dėlto ne visos užklausos vertinamos vienodai. „Creditinfo“ nurodo, kad didžiųjų komercinių bankų užklausos jo reitingui įtakos neturi.

Todėl svarbu ne tik laiku vykdyti įsipareigojimus, bet ir atsakingai planuoti naują skolinimąsi.

Kiek laiko saugoma kredito istorija?

Kredito istorijos duomenys neišnyksta iš karto, kai paskola grąžinama arba padengiama pradelsta skola. Skirtingose sistemose taikomi nevienodi saugojimo terminai.

„Creditinfo“ duomenys. Informacija apie įsiskolinimus ir mokėjimų istoriją gali būti saugoma 10 metų nuo skolos padengimo dienos.

Tačiau duomenų saugojimas ir jų poveikis kredito reitingui nėra tas pats.

Pagal „Creditinfo“ skelbiamą informaciją, padengtos skolos poveikis jo apskaičiuojamam reitingui baigiasi praėjus penkeriems metams nuo paskutinės skolos apmokėjimo. Iki tol neigiamas poveikis laikui bėgant gali mažėti.

Lietuvos banko PRDB duomenys. Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB) duomenų saugojimo terminai priklauso nuo jų tvarkymo tikslo ir paskolos būklės.

5 metų terminas. Kreditingumo vertinimo ir finansų rinkos priežiūros tikslais asmens duomenys saugomi penkerius metus nuo paskolos grąžinimo, pardavimo, nurašymo ar kito taisyklėse nurodyto įvykio. Pasibaigus šiam terminui, duomenys minėtais tikslais ištrinami.

10 metų terminas. Lietuvos banko DUK nurodoma, kad duomenys apie grąžintas ar parduotas (perduotas) paskolas saugomi 10 metų. Duomenys apie nurašytas paskolas saugomi tol, kol kreditorius turi reikalavimo teisę, bet ne trumpiau kaip 10 metų.

Be to, pseudonimizuoti duomenys finansų sistemos priežiūros, statistikos ir tyrimų tikslais gali būti saugomi 50 metų.

Šie terminai paaiškinti Lietuvos banko PRDB duomenų tvarkymo informacijoje. Taip pat galima susipažinti su Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklėmis.

Taigi, informacija apie grąžintas paskolas skirtingose sistemose gali būti saugoma nevienodai. Net ir toje pačioje duomenų bazėje terminai priklauso nuo duomenų tvarkymo tikslo. Be to, duomenų saugojimo terminas nebūtinai sutampa su laikotarpiu, kurį jie daro įtaką kredito reitingui.

Kaip nemokamai pasitikrinti savo kredito istoriją?

Savo kredito istoriją nemokamai galima pasitikrinti Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB). Prisijungus per elektroninius valdžios vartus, galima susipažinti su sistemoje saugomais duomenimis apie turimus ir ankstesnius finansinius įsipareigojimus.

Kita galimybė – „Mano Creditinfo“ savitarna. Joje galima nemokamai stebėti tam tikrus kredito istorijos pokyčius, tačiau išsami kredito istorijos ataskaita yra mokama. Norint sužinoti daugiau apie turimas skolas, mokėjimų istoriją ir kitus kreditingumo duomenis, reikia įsigyti ataskaitą.

Abi sistemos naudingos, tačiau jų pateikiama informacija ir paslaugų sąlygos skiriasi. Todėl prieš kreipiantis dėl paskolos verta peržiūrėti turimus duomenis ir įsitikinti, kad juose nėra netikslumų.

Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazė (PRDB)

Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazė (PRDB) kaupia informaciją apie paskolas ir su jomis susijusius įsipareigojimus.

Duomenis teikia bankai, kredito unijos, vartojimo kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai ir kiti numatyti rinkos dalyviai.

Norėdami nemokamai pasitikrinti savo kredito istoriją:

1. Atidarykite Lietuvos banko PRDB puslapį.
2. Pasirinkite prisijungimą prie Lietuvos banko Elektroninių paslaugų gyventojams informacinės sistemos (EPGIS).
3. Patvirtinkite tapatybę elektroninės bankininkystės, elektroninio parašo ar kita siūloma tapatybės nustatymo priemone.
4. Susipažinkite su duomenų bazėje tvarkoma informacija apie jūsų finansinius įsipareigojimus.

Ši paslauga nemokama. Lietuvos bankas taip pat suteikia galimybę pateikti prašymą dėl duomenų kitais nustatytais būdais.

Kilus klausimų dėl PRDB, galima skambinti nemokama Lietuvos banko informacine linija +370 800 50 500.

„Mano Creditinfo“

„Mano Creditinfo“ yra kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ savitarnos sistema. Joje galima susipažinti su asmenine kredito istorija, įsiskolinimais, kredito reitingu ir informacija apie įmonių domėjimąsi jūsų duomenimis.

Norėdami susipažinti su savo kredito istorijos duomenimis:

1. Apsilankykite www.manocreditinfo.lt ir prisijunkite prie savitarnos.
2. Savo profilyje pasirinkite „Mano duomenys“.
3. Puslapio apačioje išskleiskite skiltį „Susipažinimas su tvarkomais asmens duomenimis“.
4. Spauskite „Pateikti prašymą“.

Ši veiksmų seka pateikiama oficialiuose „Mano Creditinfo“ dažniausiai užduodamuose klausimuose.

Šiuo būdu galite pasinaudoti teise nemokamai susipažinti su savo asmens duomenimis.

Svarbu atskirti nemokamą susipažinimą su duomenimis nuo komercinės kredito istorijos ataskaitos. „Mano Creditinfo“ siūlo mokamą išsamią ataskaitą, kurioje pateikiamas kredito reitingas ir kita informacija. Nemokamas duomenų išrašas nebūtinai suteikia visas mokamos ataskaitos funkcijas.

Užsiregistravusiems naudotojams taip pat teikiama nemokama trumpa kredito istorijos pokyčių stebėjimo paslauga. Ji leidžia sužinoti apie naujus įsiskolinimus, reitingo klasės pasikeitimus ir kitus užfiksuotus įvykius.

Rekomenduojama pasitikrinti duomenis abiejose sistemose, nes jos kaupia skirtingą informaciją.

Ką daryti, jei kredito istorijoje radote klaidą?

Pasitaiko, kad kredito istorijos ataskaitoje pateikiama netiksli arba neatnaujinta informacija. Pavyzdžiui, skola jau sumokėta, tačiau vis dar rodoma kaip nepadengta.

Tokiais atvejais verta nedelsti ir paprašyti ištaisyti duomenis.

Jei klaidą pastebėjote „Mano Creditinfo“ sistemoje, galite kreiptis el. paštu [email protected]. Nurodykite, kurie duomenys netikslūs ir jei turite, pridėkite juos paneigiančius dokumentus.

Taip pat galite tiesiogiai kreiptis į įmonę, kuri pateikė netikslią informaciją. Kredito biuras negali savavališkai pakeisti teisingai pateiktų skolų duomenų vien vartotojo prašymu.

Jei klaida yra Lietuvos banko PRDB, pirmiausia reikėtų kreiptis į duomenis pateikusias kredito įstaigas. Netikslius duomenis turi patikrinti ir prireikus patikslinti juos pateikusi kredito įstaiga.

Jeigu manote, kad jūsų asmens duomenų tvarkymo teisės pažeidžiamos, galite kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Be to, jei abejojate automatiniu būdu apskaičiuotu „Creditinfo“ reitingu, turite teisę prašyti, kad jį neautomatiniu būdu peržiūrėtų kredito rizikos ekspertas.

Kaip kredito davėjas vertina paskolos paraišką?

Kredito istorija yra viena iš informacijos dalių, kurias kredito davėjas vertina prieš suteikdamas paskolą. Tačiau sprendimas negali būti grindžiamas vien tuo ar anksčiau buvo pradelstų mokėjimų.

Vertinant vartojimo kredito paraišką, svarbu nustatyti ar žmogus galės vykdyti naujus įsipareigojimus.

Paprastai vertinami šie duomenys:

• Pajamos ir jų tvarumas. Ar gaunamos pajamos yra pakankamos ir reguliarios.
• Esami finansiniai įsipareigojimai. Kokio dydžio įmokas žmogus jau moka.
• Kredito istorija. Ar ankstesni įsipareigojimai buvo vykdomi laiku.
• Kredito biuro ir kitų registrų informacija. Duomenys, reikalingi kreditingumui įvertinti.
• Būsimos paskolos įmoka. Ar naujo įsipareigojimo mėnesio įmoka atitiks finansines asmens galimybes.

Pagal Lietuvos banko atsakingojo skolinimo reikalavimus, bendri mėnesio finansiniai įsipareigojimai paprastai neturi viršyti 40 % tvarių namų ūkio pajamų. Vertinant konkrečią paraišką taikomi galiojančių teisės aktų reikalavimai ir numatytos išimtys.

Pavyzdžiui, jei tvarios mėnesio pajamos siekia 1 500 eurų, 40 % sudaro 600 eurų. Tačiau tai nereiškia, kad tokio dydžio įmokos visada būtų tinkamos. Kreditorius taip pat turi atsižvelgti į būtinąsias gyvenimo išlaidas ir bendrą finansinę situaciją.

„Banknote“ (DelfinGroup LT, UAB) yra Lietuvos banko prižiūrimas vartojimo kredito davėjas, įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Kaip ir kiti vartojimo kredito davėjai, bendrovė privalo laikytis kreditingumo vertinimo reikalavimų.

Pagal „Banknote“ skelbiamą paskolos paraiškos pateikimo tvarką, klientas pirmiausia pasirenka norimą paskolos sumą ir terminą, užpildo paraišką bei patvirtina tapatybę. Bendrovė nurodo, kad sprendimas dažniausiai priimamas per kelias minutes, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti papildomos informacijos.

Tai nėra garantuotas sprendimo priėmimo laikas. Kiekviena paraiška vertinama individualiai, o net ir turint gerą kredito istoriją paskola gali būti nesuteikta jei pajamų nepakanka naujiems įsipareigojimams vykdyti.

Ar galima gauti paskolą turint blogą kredito istoriją?

Paskola su bloga kredito istorija tam tikrais atvejais gali būti suteikta, tačiau kiekviena paraiška vertinama individualiai. Negrąžintos skolos, pasikartojantys vėlavimai ir per dideli finansiniai įsipareigojimai gali lemti neigiamą kreditoriaus sprendimą.

Net jei paskola suteikiama, siūlomos sąlygos gali būti mažiau palankios. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje apie paskolas su bloga kredito istorija.

Kaip pagerinti kredito istoriją?

Norint pagerinti kredito istoriją, svarbiausia atsakingai vykdyti finansinius įsipareigojimus. Nėra vieno greito būdo, kuris iš karto panaikintų ankstesnius vėlavimus ar automatiškai pagerintų kredito reitingą.

Pradėti verta nuo šių veiksmų:

• Padengti pradelstas įmokas bei skolas. Pirmiausia pasirūpinkite nepadengtais įsiskolinimais, net jei jų suma nedidelė.
• Laiku mokėti įmokas. Nusistatykite priminimus arba automatinius mokėjimus.
• Nevėluoti atsiskaityti už paslaugas. Telefonas, elektra ir komunalinės paslaugos taip pat gali būti susijusios su jūsų mokėjimų istorija.
• Atsakingai skolintis. Venkite nereikalingų kredito paraiškų ir naujų finansinių įsipareigojimų.
• Reguliariai tikrinti duomenis. Bent kartą per metus peržiūrėkite kredito istoriją ir patikrinkite, ar joje nėra klaidų.

Šie veiksmai gali padėti ilgainiui pagerinti savo kredito reitingą. Tačiau pokyčių greitis priklauso nuo ankstesnės mokėjimų istorijos, skolos dydžio ir konkretaus reitingo skaičiavimo metodikos.

Skolos padengimas nepašalina ankstesnės mokėjimų istorijos

Grąžinus skolą, aktyvus įsiskolinimas gali būti pažymėtas kaip padengtas. Tačiau tai nereiškia, kad ankstesni mokėjimų vėlavimai iš karto išnyks iš kredito istorijos.

„Creditinfo“ duomenys apie įsiskolinimus gali būti saugomi 10 metų nuo jų padengimo, o poveikis kredito reitingui pagal skelbiamą metodiką gali išlikti penkerius metus.

Todėl svarbu ne tik padengti senas skolas, bet ir toliau laiku vykdyti įsipareigojimus.

Kredito istorija svarbi, tačiau ji nėra vienintelis kriterijus

Kredito istorija padeda suprasti, kaip anksčiau vykdėte finansinius įsipareigojimus, tačiau vien ji nenulemia galimybės gauti paskolą. Kreditoriai taip pat vertina pajamas, turimas skolas, būsimas įmokas ir bendrą finansinę situaciją.

Prieš skolindamiesi pasitikrinkite savo kredito istoriją ir įvertinkite, ar nauja įmoka neviršys jūsų galimybių. „Banknote“ svetainėje galite susipažinti su aktualiomis greitojo kredito sąlygomis, įskaitant BVKKMN ir bendrą grąžintiną sumą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kredito istoriją